Waterdrive išvadose pabrėžiamas poreikis prisitaikyti prie klimato kaitos kaip būsimos žemės ūkio kraštovaizdžio vandens valdymo dalis. Šios išvados atsiranda dėl ūkininkų / žemės savininkų ir savivaldybių bei lokalios valdžios prioritetų. Jų vandens valdymo iššūkis yra akivaizdžiai platesnis nei maistinių medžiagų valdymas. Todėl Waterdrive rekomenduoja vyriausybėms nacionaliniu lygmeniu nustatyti jautrias klimato ir vandens zonas. Siekiama efektyviai nukreipti išteklius ir paramą labiausiai pažeidžiamoms ir didžiausios rizikos sritims, taip didinant dalyvavimą ir veiksmingumą įgyvendinant programas.

Atrankos kriterijai reikalauja integruoto tarpsektorinio vertinimo ir gali apimti aplinkos spaudimą, maisto gamybos intensyvumą, klimato pavojų, sausras / potvynius, specifines vertybes (vietos kraštovaizdį, aplinką) ir socialinius bei ekonominius veiksnius. Waterdrive rekomenduoja vyriausybei pradėti specialią paramos programą šioms nustatytoms klimatui ir vandeniui jautrioms zonoms.

Waterdrive tyrimo rezultatai rodo, kad ūkininkų / žemės savininkų bendruomenė mažai domisi dalyvauti agrarinės aplinkosaugos programose. Tyrimo rezultatai rodo, kad taip nėra dėl žemo ūkininkų susidomėjimo, nes dauguma ūkininkų turi stiprią motyvaciją ir susidomėjimą gamta ir vandeniu. Atvirkščiai, mažas susidomėjimas atsiranda dėl nemotyvuojančių paskatų, tokių kaip finansinė kompensacija ir (arba) sutartys, struktūros ir nepasitikėjimo sistemos lygmeniu.

Tam, kad būtų užtikrintas ūkininkų ir žemės savininkų įsipareigojimas ir atsidavimas, Waterdrive rekomenduoja vyriausybėms stebėti ir atnaujinti paskatų struktūrą, ypač klimatui ir vandeniui jautriose srityse. Ūkininkai ir žemės savininkai gali imtis svarbesnio vaidmens, jei paskatų struktūra ir motyvaciniai faktoriai yra tinkami, kaip buvo parodyta kai kuriose zonose aplink Baltijos jūrą. Ūkininkų interesai, ūkininkų organizacijos ir ūkių konsultavimo paslaugos taip pat atlieka svarbų vaidmenį patariant ūkininkams imtis daugiau vadovaujamo vaidmens.

Waterdrive išvados atskleidžia didelį pajėgumų ir kompetencijos trūkumą palaikant perėjimą prie visapusiškesnio vandens ir kraštovaizdžio valdymo. Waterdrive nustatė poreikį išplėsti esamas žemės ūkio konsultavimo paslaugas, suteikiant kompetencijų integruotos vandentvarkos srityje.

Waterdrive rekomenduoja vyriausybėms investuoti į naujas paslaugas, pvz., baseino patarėjus ar panašius vandens valdymo ekspertus, nepriklausomai nuo to, ar jie dirba žemės ūkio konsultavimo tarnybose, savivaldybėse ar susijusiose organizacijose. Nagrinėjamos naujos paslaugos apima žinių derinį, pavyzdžiui vandentvarkos srityje, turint omenyje „patarėjus baseinų srityje“ ir „vandens teisės aktų ekspertus“. Tokios paslaugos yra būtina sąlyga norint remti pertvarką ir užtikrinti vietos veikėjų dalyvavimą.

Waterdrive rezultatai rodo svarbų baseino iniciatyvų ir vietos tarpsektorinio bendradarbiavimo vaidmenį. Visos tokios baseino iniciatyvos yra svarbios, tačiau vietos sąlygos įvairiose šalyse labai skiriasi. Todėl organizavimas ir įgyvendinimas įvairiose šalyse skirsis ir turėtų skirtis. Be to, tai, kas yra naujoviška arba suprantama kaip nenovatyvu, įvairiose šalyse skiriasi.

Nepaisant to, vienas iš svarbiausių naujos kartos programų pokyčių varomųjų jėgų bus pabrėžimas baseino iniciatyvų, įskaitant inovacijas ir gyvąsias laboratorijas, svarbą, atsižvelgiant į vietos kontekstą. Dabartinės programos yra per daug biurokratiškos ir nepakankamai lanksčios, kad būtų remiamos naujovės ir plėtra lokaliu mastu. Waterdrive rekomenduoja vyriausybėms atverti lanksčius finansinius mechanizmus, kad būtų remiamos vandens baseino iniciatyvos. Waterdrive rekomenduoja remti baseino iniciatyvas, atsižvelgiant į didelės ar mažos rizikos zonas. Waterdrive rekomenduoja finansinį mechanizmą, skirtą ypač palengvinti subjektų bendradarbiavimą ir pasitelkti ekspertų bei konsultacinę pagalbą.

Waterdrive rezultatai atskleidė didelių sunkumų kuriant ir finansuojant dideles investicijas į klimato ir vandens infrastruktūrą. Šie veiksmai yra susiję su tarptautinės finansavimo agentūromis ir bankais, tokiais kaip NIB, NEFCO, EIB, ERPB ir kitais, kurių tikslu yra didelio masto integruoto vandens ir kraštovaizdžio investicijų įgyvendinimas. Parama investicijoms į lauko infrastruktūrą, pvz., didelius drenažo / vandens tiekimo projektus, ežerų ir upelių atkūrimo projektus, įskaitant didelius pelkių projektus, taip pat biodujų gamyklas ir biologinio perdirbimo gamyklas.

Reikia lankstumo, kad būtų galima sukurti pridėtinę vertę pasitelkiant kolektyvines investicijas, koordinavimo ir planavimo paramą.

Norint integruoti vandens ir žemėtvarką į teritorijų planavimą ir vietos veiklą, reikia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės. Tikslas – teikti vadovavimo ir sprendimų paramą vietos veikėjams transformacijos procese. Waterdrive rezultatai rodo vietos valdžios institucijų ir savivaldybių susidomėjimą.

Tačiau vietos ir savivaldybių institucijos paprastai neturi pajėgumų ir išteklių dirbti su vandentvarka. Waterdrive rekomenduoja vietos valdžios institucijoms, ypač klimatui ir vandeniui jautriose zonose, suteikti išteklius, įgaliojimus ir kompetencijas šiai užduočiai atlikti.

Tokiomis mokslinių tyrimų programomis siekiama remti tvarią maisto ir vandens sistemų transformaciją, įskaitant kitus sektorius, pavyzdžiui, finansų ir prekybos sektorius, siekiant sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti.

Esminis yra ne tik gamtos mokslas, bet ir socialinių mokslų požiūris. Bandymas integruoti daugiau taikomųjų tyrimų, pvz., LIFE ir Interreg Baltijos jūros regiono projektus, su į mokslinius tyrimus orientuotais finansuotojais, tokiais kaip EU BONUS ir HORIZON EUROPE. Siekiama pristatyti specifinius vandens valdymo iššūkius Baltijos jūros regione ir siūlyti temas bendrai ES mokslinių tyrimų darbotvarkei.

Waterdrive rezultatai rodo, kad trūksta skaitmeninių sprendimų palaikymo sistemų. Prieinamumas yra gana geras nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, tačiau trūksta skaitmeninių sprendimų palaikymo sistemų su žemėlapiais ir pan. baseino ar ūkio lygiu.

Ypač reikalinga tinkama vietinė informacija su žemėlapiais ir t.t. baseino patarėjams, ūkininkams ir kitiems vietos subjektams. Skubiausia yra būtinybė tikslingiau agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimą ir tinkamoje vietoje imtis tinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, šlapžemės aplinkosauginis veiksmingumas labai skirsis priklausomai nuo vietovės sąlygų.

Agrarinės aplinkosaugos sąlygos Baltijos jūros regione yra ypatingos dėl didelio baseino ploto, gana intensyvios žemdirbystės ir ilgo vandens kaitos laiko Baltijos jūroje. Norint sukurti veiksmingesnes programas, būtinas nuolatinis bendradarbiavimas, siekiant toliau keistis patirtimi ir panaudoti šalių panašumus bei skirtumus. Waterdrive rezultatai rodo geras galimybes tolimesniam keitimuisi patirtimi tarp šalių ir glaudesniam didesnių plėtros projektų bei esamų nacionalinių ir tarptautinių institucijų bendradarbiavimui. Tokios įdomios tolesnio bendradarbiavimo temos:

1. Pateikti pagrindą ir gaires nacionaliniams vandens valdymo komitetams.

2. "Klimatui ir vandeniui jautrių zonų" nustatymas ir priskyrimas.

3. Naujos klimato ir vandens valdymo paslaugos, kurios yra žemės ūkio konsultavimo ir konsultavimo paslaugų dalimis.