Žmogaus veikla iš naujo suformavo Žemės rutulį ir jo prigimtį, įvesdama pokyčius, kurie sugrąžina planetos sveikatą ir, atitinkamai, žmonių sveikatą bei gerovę. Neracionaliai ir beribei žemę paverčiant gamybine sistema (per žemės ūkį ar bet kurį kitą sektorių – pramonę, būstą ir pan.) ir nekreipdami dėmesio į įvairių dešimtmečių žmogaus veiksmų sinerginį poveikį, galiausiai peržengiame planetines ribas – mūsų egzistavimą užtikrinančius slenksčius.
Svarbiausia, kad slenksčiai būtų pakankamai toli, yra gera pasaulinių ekosistemų būklė, kurią rodo biologinė įvairovė. Biologinė įvairovė yra mūsų gyvybės draudimas, palaikantis svarbiausias gamtos funkcijas, nuo kurių priklausome: apdulkinimą, dirvožemio formavimąsi, taršos pašalinimą, O2 gamybą ir daugelį kitų. Tos gamtos funkcijos, žinomos kaip ekosistemų paslaugos, labai priklauso nuo išteklių valdymo. Kuo intensyviau juos naudojame, o tai dažnai lydi žemės skverbimasis ir konversija, tuo mažiau naudos gamta gali suteikti, nors dažnai per trumpą laiką galime padidinti pasirinktos naudos pasiūlą (pvz., didiname produkciją iš hektaro sąskaita dirvožemio derlingumo ir gyvybingumo, šlapžemių išsaugojimo arba geros vandens kokybės).
Mūsų išlikimas priklauso nuo gebėjimo atkurti ir apsaugoti ekosistemas tokiu mastu, kuris užtikrina žemesnę, bet stabilią ir ilgalaikę prekių ir paslaugų gamybą iš gamtos. Tam reikia sudaryti ir įvertinti ekosistemų paslaugas bei apibrėžti politikos ir priežiūros taškus.
Pagarba ekosistemų funkcijoms sudaro sąlygas įvairiems tikslams naudoti žemę ir teisingą planetos dalį tarp žmonių ir nežmonių – vienintelis būdas pasiekti planetos ir žmonių sveikatą.
Kinga KrauzeERCE PAS